Savo Å¡irdyje ji pyko ant Žiuljeno, kad jis to nesupranta, kad visai neturi to subtilaus drovumo, to instinktyvaus delikatumo; ir ji pajuto tarp savÄ™s ir jo tarsi uždangÄ…, tarsi kažkokiÄ… kliÅ«tį, pirmÄ… kartÄ… pastebÄ—jusi, kad du žmonÄ—s niekada negali prasiskverbti iki vienas kito sielos, iki minÄių gelmių, kad jie gali eiti Å¡alia vienas kito, kartais apsikabinÄ™, bet ne susiliejÄ™, ir kad dvasinÄ— mÅ«sų esmÄ— visÄ… gyvenimÄ… klaidžioja vieniÅ¡a.
— Guy de Maupassant
lonelynesslove